Your browser does not support Javascript, in order to see this website. Please turn it on.

Transportavimo studija

Prieš pradedant Visagino atominės elektrinės (toliau - VAE) statybos darbus turi būti parengtas sunkiasvorių (nuo ~500 t iki ~1200 t svorio) ir didžiagabaričių (didesnio kaip 20 m ilgio, nuo ~4 m iki ~9 m aukščio ir pločio) krovinių transportavimo kelias tarp Klaipėdos uosto ir VAE statybos aikštelės. Šiuo keliu planuojama gabenti krovinius visą VAE statybos laikotarpį, t.y. ~5 metus. Optimaliausiam transportavimo kelio nustatymui 2008 m. sausio mėn. buvo inicijuotas Sunkiasvorių ir didžiagabaričių krovinių transportavimo galimybių studijos projektas (žiūr. 1 pav.).

1 pav. Transportavimo studijos rengimo procesas

Maršrutas

Rengiant Transportavimo studiją preliminarus VAE statybai reikalingų krovinių pradinis transportavimo maršruto taškas – jūrų uostas, o galinis – dvi alternatyvios aikštelės Ignalinos atominės elektrinės teritorijoje:

  • pirmoji galima aikštelė buvo numatyta už IAE antrojo bloko rytų kryptimi. Šalia jos yra pirmojo ir antrojo reaktorių blokų laikinoji panaudoto branduolinio kuro saugykla;
  • antroji galima aikštelė buvo numatyta vakarų kryptimi nuo esamos 330/110/10 kV įtampos Ignalinos transformatorių pastotės.

Transporto studijoje parinktas ~500 km ilgio krovinių gabenimo maršrutas Lietuvos Respublikos sausumos keliais. Gabenant krovinius į VAE statybų aikštelę reikėtų pravažiuoti ar pervažiuoti ~50 tiltų bei viadukų (priklausytų nuo konkrečių maršrutų). Transporto studijoje taip pat nustatyta, kad išlaidos gabenant VAE sunkiasvorius ir didžiagabaričius krovinius geležinkelio arba vandens transportu būtų didesnės negu gabenant sausuma.

Transportavimo galimybių studija buvo atliekama dviem etapais (žiūr. 1 pav.)

  1. Sunkiasvorių ir didžiagabaričių bei kitų krovinių transportavimo maršruto (-ų) tyrimas.

Pagrindiniai tyrimo tikslai:

  • nustatyti kritinių sunkiasvorių ir didžiagabaričių krovinių maršrutą (-us);
  • nustatyti pastovų kitų krovinių transportavimo srauto, trunkančio apie 5 metus, maršrutą (-us) bei esant galimybei maksimaliai panaudoti esamą susisiekimo infrastruktūrą, nenutraukiant įprastinio eismo.

 

Rengiant VAE sunkiasvorių ir didžiagabaričių bei kitų krovinių transportavimo maršruto (-ų) tyrimą, buvo rekomenduojama vadovautis šiomis fazėmis (tačiau neapsiribojant jomis):

  • kritinių ir kitų krovinių (reaktoriaus, elektros įrangos ir statybos modulių dalis) parametrų tikslinimas ir tvirtinimas;
  • visų galimų susisiekimo infrastruktūros (automobilių kelių tinklas, geležinkelių tinklas, vidaus vandenų kelių tinklas, jūrų uostas, multimodalinio vežimo variantai) maršrutų sudarymas; sudarytų esamos susisiekimo infrastruktūros (automobilių kelių tinklas, geležinkelių tinklas, vidaus vandenų kelių tinklas, jūrų uostas) maršrutų medžiagos: esami ir perspektyviniai planai, logistikos žemėlapiai, perspektyviniai maršrutai, techniniai duomenys, atliktos susisiekimo infrastruktūros studijos ir kt. analizė;
  • susisiekimo infrastruktūros maršrutų įvertinimo kriterijų sistemos sudarymas;
  • sudarytų susisiekimo infrastruktūros (vidaus kelių tinklas, geležinkelių tinklas, vidaus vandenų kelių tinklas, jūrų uostas, mišrūs variantai) maršrutų vertinimas pagal parengtą kriterijų sistemą;
  • transportavimo techninių brėžinių ir tyrimo ataskaitos rengimas.

Atlikus šių fazių darbus, buvo pasiekti visi užsibrėžti VAE sunkiasvorių ir didžiagabaričių bei kitų krovinių transportavimo maršruto (-ų) tyrimo tikslai ir parengta kritinių ir kitų krovinių maršruto (-ų) parinkimo ataskaita. Ataskaitoje papildomai pateikta aktuali informacija: Klaipėdos valstybinio jūrų uosto prieplaukų ir krantinių aprašymas, krovinių pristatymo iki Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir krovinių iškrovimo uoste galimybių įvertinimas, galimų sunkiasvorių ir didžiagabaričių krovinių transporto priemonių aprašymas ir numatomų transportavimo maršruto (-ų) kliūčių ir apribojimų identifikavimas. Be to, atliekant maršruto (-ų) tyrimą planuojami maršrutai buvo suderinti su atitinkamomis susisiekimo sistemos institucijomis.

 

  1. Sunkiasvorių ir didžiagabaričių bei kitų krovinių transportavimo maršruto (-ų) tyrimas.

Pagrindiniai įvertinimo tikslai:

  • išsamiai įvertinti ir aprašyti esamą susisiekimo infrastruktūrą (automobilių kelių tinklą, geležinkelių, vidaus vandenų kelių tinklą, jūrų uostą), nes tai bus VAE technologijų tiekėjų parinkimo techninės specifikacijos sudedamoji dalis. Remdamiesi parengtu įvertinimu, potencialūs technologijų tiekėjai galės įvertinti sunkiasvorių ir didžiagabaričių bei kitų krovinių pristatymo į VAE statybos aikštelę galimybes;
  • sudaryti projektų, inicijuojamų esamai susisiekimo sistemos infrastruktūrai pagerinti, numatant reikiamų transporto infrastruktūros objektų rekonstrukciją ar trūkstamų grandžių statybą, sąrašą.

Rengiant VAE kritinių ir kitų krovinių maršruto (-ų) techninį ir ekonominį įvertinimą, buvo rekomenduojama vadovautis šiomis fazėmis (tačiau neapsiribojant jomis):

  • įvertintų ir atrinktų alternatyvių maršrutų kritinių vietų techninė analizė, numatant planavimo, projektavimo ir statybos sprendinius;
  • reikiamų transporto infrastruktūros objektų rekonstrukcijos ar trūkstamų grandžių statybos kaštų įvertinimas;
  • galimybių studijos ataskaitos rengimas.

Atlikus šių fazių darbus, pasiekti visi užsibrėžti VAE kritinių ir kitų krovinių maršruto (-ų) techninio ir ekonominio įvertinimo tikslai ir parengta transportavimo galimybių studijos ataskaita. Ataskaitoje papildomai pateikta aktuali informacija: susisiekimo sistemos infrastruktūros teisinės aplinkos analizė ir krovinių transportavimo proceso organizacinių priemonių analizė. Be to, transportavimo galimybių studija suderinta ir patvirtinta atitinkamų susisiekimo sistemos institucijų atstovų.