Your browser does not support Javascript, in order to see this website. Please turn it on.

Projekto prielaidos

2004 metų pabaigoje sustabdžius Ignalinos AE, Lietuva tapo labiausiai nuo energijos importo priklausoma šalimi ES - turėjo importuoti daugiau kaip 60 proc. elektros ir 80 proc. visų jai reikalingų energijos išteklių. Praktiškai neturėdamos kitų techninių galimybių tiek Lietuva, tiek kitos Baltijos šalys didžiąją dalį energijos išteklių importavo iš vienos šalies - Rusijos. Vienintelė Baltijos šalių jungtis su vakarų elektros energetikos sistema tuo metu buvo Estijos 350 MW galingumo jungtis su Suomija (EstLink-1).

Lietuvos Respublikos Seimas jau 2002 m. Nacionalinėje energetikos strategijoje numatė, kad Lietuvos energetikos sektoriaus plėtros strategija yra pagrįsta tęstinumu ir saugios branduolinės energetikos vystymu. 2006 m. Lietuvos, Latvijos ir Estijos ministrai pirmininkai pasirašė deklaraciją dėl elektros energijos tiekimo Baltijos šalyse saugumo ir bendros Europos energijos politikos bei komunikatą inter alia dėl Baltijos šalių energijos strategijos ir naujos atominės elektrinės statybų Lietuvoje. Ši deklaracija davė pradžią regioniniam Visagino Branduolinės Elektrinės projektui. Baltijos šalių politiniai lyderiai įžvelgė, kad Investicija į branduolinę energetiką yra pranašesnė už išteklių importu grįstą energetiką, nes:

  • užtikrina energetinį saugumą;

  • investicija į aukštąsias technologijas ir aukštos pridėtinės vertės gamybą;

  • ženkliai prisideda prie įsipareigojimų mažinti anglies dvideginio išmetimus įgyvendinimo;

  • galimybė racionaliai panaudoti esamą infrastruktūrą;

  • kuriamos naujos ir gerai apmokamos darbo vietos - itin ženkli teigiama įtaka regiono ekonomikai ir socialinei aplinkai.

Nuo to meto, kai buvo priimtas minėtas sprendimas dėl Visagino BE projekto, energetikos sektoriuje įvyko ir vyksta reikšmingi pasikeitimai: tiesiamos elektros jungtys tarp Lietuvos ir Švedijos („NordBalt“) ir tarp Lietuvos ir Lenkijos („LitPol Link“), nutiesta jungtis tarp Estijos ir Suomijos („Estlink-2“).  Lietuvai įgyvendinus SGD terminalo projektą ir smarkiai išaugus biokurą naudojančių katilinių pajėgumams energetinės nepriklausomybės situacija 2015m. atrodo visai kitaip nei tuo metu, kai buvo pradėtas vystyti Visagino BE projektas. Alternatyvūs kuro ir elektros energija tiekimo šaltiniai yra arba netrukus bus prieinami. Tačiau energijos kainų klausimas tebėra ir visada išliks aktualus – dėl mažos elektros energijos kainos kaimyninėse rinkose importas kol kas išlieka patraukliausia alternatyva ir joks naujas elektros generatorius nėra pajėgus konkuruoti negaudamas paramos (kokia forma ji bebūtų teikiama). Bet esami „pigūs“ elektros energijos generavimo pajėgumai kaimyninėse šalyse nėra amžini, elektros energijos poreikiai auga, klimato kaitos klausimai tebėra aktualūs. Energetikos projektų įgyvendinimas trunka ne vienerius metus, todėl sprendimai dėl energetikos vystymo krypties turi būti daromi žvelgiant į dešimtmečio perspektyvas, o ne vien tik į šios dienos situaciją.