Your browser does not support Javascript, in order to see this website. Please turn it on.

Dažnai užduodami klausimai

Atsinaujinančios energetikos plėtojimas: veiksniai ribojantys galimybes

Visagino AE atsiperkamumas taikant vėjo jėgainėms skiriamas subsidijas

Biokuro kogeneracinės elektrinės: ar verslo plane įvertintos visos Lietuvos sąlygoms tinkančios alternatyvos

Elektros energijos suvartojimo vertinimas

Elektros energijos trūkumas regione: ar tikrai jis bus be Visagino AE pajėgumų?

Koks bus Visagino AE galios išnaudojimo koeficientas?

ES direktyva branduolinių atliekų dėjimui į atliekynus: ar pradėti darbai šio plano parengimui?

Visagino AE uždarymo kaštai: kaip jie įvertinti?

Ar tiesa, kad IAE uždarymas neturėjo įtakos dujų importo kiekiui?

Biokuras, vėjo energija, saulės energija, hidroelektrinės: kokie energijos šaltiniai buvo nagrinėti kaip alternatyvos Visagino atominei elektrinei VAE?

Visagino atominės elektrinės VAE nauda visuomenei: kokia ji?

Visagino atominės elektrinės VAE nauda Lietuvos verslui: kokia ji?

Atominės energetikos plėtojimas: ar plėtojama kitose pasaulio šalyse?

Atominė energetika: ar tiesa, kad jos plėtojimu užsiima tik besivystančios Azijos valstybės?

Lietuvos energetinė ateitis: kodėl jos negali užtikrinti vien tik alternatyvūs energijos šaltiniai?

Valstybės skola: ar VAE projekto išlaidos nepadidins valstybės skolos?

Visagino atominės elektrinės partneriai: su kuo dalyvaujame projekte?

Visagino atominės elektrinės saugumas: ABWR reaktoriaus technologija?

Branduolinis kuras Visagino atominei elektrinei VAE: kur jį pirksime, kas jį tieks?

Lietuvos energetinė nepriklausomybė: kaip ji keistųsi jeigu VAE projektas nebūtų realizuotas?

Naujoji Visagino atominė elektrinė VAE: kodėl ją reikia statyti?

Visagino atominės elektrinės VAE galios rezervas: kas jį suteiks?

 

 

 

Atsinaujinančios energetikos plėtojimas: veiksniai ribojantys galimybes

Plėtojant atsinaujinančią energetiką, ne visos jėgainės statomos vienu metu, perėjimas prie atsinaujinančios energetikos turėtų būti planuotinas iki maždaug 2050 m. Kadangi iš VIAP „ žaliems“ elektros gamintojams fiksuotas tarifas mokamas tik ribotą 12 metų laikotarpį, tai nauji „žalieji“ gamintojai atsiranda jau pasibaigus senų žaliųjų gamintojų rėmimui ir VIAP biudžetas tiesiog negali išaugti iki plane minimų 2,36 mlrd. Lt aukštumų. 

Maksimalus vėjo jėgainių ar daugumos kitų atsinaujinančių šaltinių gyvavimo laikotarpis neviršija 20 m., tai reiškia, kad nesubsidijuojami šie šaltiniai veikia mažiau nei pusę savo gyvavimo laikotarpio ir juos išjungus juos reikės pakeisti naujais elektros gamintojais, kuriems taip pat reikės subsidijų. Tuo tarpu naujų AE gyvavimo laikotarpis siekia 60 m. ir kai kurių specialistų skaičiavimais naujausiems reaktoriams šis terminas galėtų būti pratęstas net iki 80 m. Dauguma atsinaujinančių šaltinių negali užtikrinti bazinės elektros gamybos, nes, jei taip būtų, tai VIAP lėšos turėtų būti panaudojamos greito reagavimo šiluminėms elektrinėms, kad jos nuolat veiktų žemu režimu ir, kad būtų galima jas įjungti, kai, pvz., vėjo nėra, o elektros poreikį reikia patenkinti. Taigi visiška priklausomybė nuo atsinaujinančių šaltinių nesuteiktų energetinio saugumo ir galimybės visada turėti patikimą elektros tiekimą ir neapsaugotų vartotojų nuo VIAP mokesčių. Todėl, nors šiuolaikinių technologijų atsinaujinantys šaltiniai yra neatsiejama elektros energijos tiekimo dalis, tačiau vien jais pasikliauti nėra įmanoma.

Visagino AE atsiperkamumas taikant vėjo jėgainėms skiriamas subsidijas

Reiktų pabrėžti, kad skirtingai nei atsinaujinančių išteklių gamyba, Visagino AE nebus nustatomas supirkimo tarifas ir ji nebus subsidijuojama, o nuo pirmos dienos veiks rinkos sąlygomis. Kita vertus, jeigu skaičiuotume tokiu būdu, vartotojams būtų užkrauta tokia subsidija, kokia dabar mokama vėjo generuojamai elektrai pagaminti, Visagino AE projektas atsipirktų per 12 m., o vėliau, parduodama elektros energiją rinkos kainomis per likusius 48 m. valstybei sugeneruotų didžiulį pelną. 

Nereikia klaidinti teigiant, kad Verslo plane nepateiktas skirtingų elektros energijos gamybos šaltinių palyginimas naudojant palyginamąją elektros energijos kainą (ang. levelized energy cost), nes atsižvelgiant į kiekvienos technologijos ekonominį ciklą yra apskaičiuota teorinė vidutinė metinė elektros kaina.

Biokuro kogeneracinės elektrinės: ar verslo plane įvertintos visos Lietuvos sąlygoms tinkančios alternatyvos

Formuojant Lietuvos nacionalinę energetikos strategiją buvo išnagrinėtos alternatyvos ir prieita prie išvados, kad branduolinė energetika yra konkurencingiausias elektros energijos gamybos būdas. Verslo plane pateikiamos skirtingų technologijų elektros gamybos alternatyvos, atsižvelgiant į šių technologijų veiklos periodą, kuro kainas, statybos išlaidas, kapitalines investicijas. Naudojami tarptautinių šaltinių duomenys („World Energy Outlook“ ir kt.) rodo, kad AE yra ekonomiškai patraukliausia elektros energijos gamybos technologija palyginti su kitomis technologijomis. Verslo plane nevertintos pavienės ir eksploatavime dar neišbandytos technologijos.

Elektros energijos suvartojimo vertinimas

Pastarųjų trijų metų oficialūs duomenys rodo, kad bendras Lietuvos elektros energijos suvartojimas nuolat krito, tačiau verslo plane prognozuojamas elektros energijos suvartojimo augimas.

ENTSO-E prognozuoja kad 2012-2020 m. Lietuvoje kasmet elektros energijos vartojimas augs po 2,7 proc., ir tai atitinka Verslo plano prielaidas (Verslo plane remtasi tarptautinių konsultantų NERA prognozėmis). Elektros energijos vartojimas yra tampriai susijęs su BVP augimu. 2009 m. prasidėjus ekonomikos nuosmukiui, smuko ir elektros energijos vartojimas, ekonomikai atsigaunant, didėja elektros vartojimas. BVP ir elektros sąveiką pagrindžia ir „Eurelectric“ duomenys.

Elektros energijos trūkumas regione: ar tikrai jis bus be Visagino AE pajėgumų?

Europos elektros perdavimo tinklų operatorių organizacija, ENTSO-E, savo parengtame prognozių dokumente iki 2030 m., teigia, jog trijose Baltijos šalyse ir vasarą, ir žiemą prognozuojamas 0,5 GW elektros energijos perteklius, o imant visą Baltijos jūros regioną (Šiaurės, Baltijos šalys, taip pat Vokietiją ir Lenkiją) – galingumų  perteklius  vasarą sudarys 40,1 GW, žiemą – 8,7 GW. Šiame dokumente Visagino AE pajėgumai nevertinami, ar tikrai bus elektros energijos trūkumas regione? 

ENTSO-E pateiktose prognozėse elektros gamybos adekvatumo situacija vertinta tam tikrais laikotarpiais ir pateikta keletas scenarijų, įvertinančių įvairių prielaidų pasikeitimus. Optimistiniame scenarijuje (B) tarp kitų prielaidų įvertinta ir Visagino AE. Šioje ataskaitoje Lietuvos elektros energijos gamyba vertinta su prielaida, kad Lietuva turi 1800 MW instaliuotos galios gamybos pajėgumus Lietuvos elektrinėje ir 2012 m. eksploatuoti pradėtą naują 450 MW elektros gamybos bloką. Senųjų Lietuvos elektrinės blokų eksploatacijos laikas yra pasibaigęs. Šiandien instaliuota elektros galia gali patenkinti Lietuvos poreikį. Tačiau ji yra nekonkurencinga ir todėl daugiau kaip 60 proc. elektros energijos yra importuojama, ataskaitoje tai irgi pažymėta. Būtent Visagino AE projektas užtikrins konkurencingos elektros energijos gamybą ir sumažins elektros importą.

Koks bus Visagino AE galios išnaudojimo koeficientas?

Nurodomas vidutinis AE metinis galios išnaudojimo koeficientas siekia tarp 85-92 proc., o pagal Tarptautinės branduolinės energetikos agentūros (TATENA) 2011 m ataskaitą, visų iki šiol per 10 m. veikusių ABWR reaktorių naudingumas tesiekė 61,2 proc. 

Verslo plane pateikiama informacija apie galios išnaudojimo koeficientą (capacity factor), kuris parodo, kiek AE pagamina elektros energijos palyginti su tuo kiekiu, kurį ji teoriškai maksimaliai galėtų pagaminti. Galios išnaudojimo koeficientas priklauso nuo išorinių sąlygų ir vidinių veiksnių. Išorinės sąlygos – tai reguliacinė aplinka, elektros energijos poreikis, perdavimo tinklo apribojimai, gamtiniai kataklizmai ir t.t., t.y., sąlygos, nepriklausančios nei nuo operatoriaus sugebėjimų, nei nuo technologijos. Vidiniai veiksniai – tai technologinės savybės - kuro perkrovimo ir planinio remonto trukmė, bei eksploatuojančios organizacijos profesionalumas ir kultūra (avariniai stabdymai, neplanuoti remontų uždelsimai). Japonijoje veikiančių AE galios išnaudojimo koeficientas yra žemesnis nei pasaulinis vidurkis dėl reguliacinės aplinkos (privalomas 55 dienų planinis remontas kas 13 mėn., kai tuo tarpu kitur remontai daromi kas 18-24 mėn. ir trunka apie 20 d.) bei gamtinių veiksnių (žemės drebėjimų, po kurių elektrinė turi būti nuodugniai patikrinta prieš paleidžiant iš naujo). Analogiškos būsimai Visagino AE Japonijos Kashiwazaki Kariwa AE 6 ir 7 blokų galios išnaudojimo koeficientas per pirmus 5 eksploatavimo metus buvo 88-89 proc.

ES direktyva branduolinių atliekų dėjimui į atliekynus: ar pradėti darbai šio plano parengimui?

Lietuvoje parengtas ir įgyvendinamas minėtos ES direktyvos perkėlimo į Lietuvos nacionalinius teisės aktus planas, parengtas Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo plėtros programos projektas ir Strateginio poveikio aplinkai ataskaita. Analizuojama galimybė Lietuvoje statyti giluminį atliekyną, kuriame bus dedami IAE ir Visagino AE panaudotas branduolinis kuras ir kitos didelio aktyvumo atliekos. Toks atliekynas bus būtinas nepriklausomai nuo to ar Visagino AE projektas būtų įgyvendintas, tačiau, pastačius Visagino AE, atliekyno kaštai būtų proporcingai padalinti tarp Visagino AE ir IAE, todėl finansinė našta Ignalinos AE daliai sumažėtų. Koncesijos sutarties 6-ame priede numatyta, kad prieš pradedant eksploatuoti AE bus įsteigtas specialus fondas, kuriame bus kaupiamos lėšos, reikalingos AE eksploatavimo nutraukimui bei radioaktyviųjų atliekų  sutvarkymo ir dėjimo į atliekynus darbams atlikti. Įmokų į fondą dydis bus nustatomas remiantis suplanuotais eksploatavimo nutraukimo kaštais ir atliktais radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir dėjimo į atliekynus vertinimais. Tokiu būdu bus įgyvendintas „teršėjas moka“ principas, užtikrinant, kad ateities kartoms nebus palikta jokia našta.

Visagino AE uždarymo kaštai: kaip jie įvertinti?

Verslo plane pateikta apibendrinta pasaulinė praktika remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) branduolinės energijos agentūros bei „Exelon“ inžinierių skaičiavimais. „Exelon“ yra didžiausi AE operatoriai JAV. Jautrumo analizė rodo, kad uždarymo lėšų poreikis nėra veiksnys, kuris stipriai veikia AE ekonomiką, nes lėšos AE uždarymui nuo kiekvienos parduotos kWh bus kaupiamos visus 60 VAE eksploatavimo metų. Ignalinos AE atveju toks fondas buvo kaupiamas tik keletą metų. Reikia pabrėžti, kad skirtingos branduolinės technologijos gamina skirtingą panaudoto kuro kiekį. Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo kaštai dėl technologinių ypatumų yra vieni didžiausių iš visų AE.

Ar tiesa, kad IAE uždarymas neturėjo įtakos dujų importo kiekiui?

Netiesa. Uždarius IAE 2010 m. sudeginamų dujų kiekis padidėjo daugiau nei 2 kartus, o išlaidos joms pirkti išaugo maždaug 3 kartus. Kadangi planuojame išlaikyti subalansuotą šilumos ir elektros gamybos struktūrą, tai biokuras kartu su dujomis ir toliau išliks vienas iš pagrindinių šaltinių šilumai gaminti. Tačiau pastačius Visagino AE reikės daug mažiau dujų elektros gamybai, t.y. sumažės importuojamų dujų kiekis. Pastačius naują AE sumažės ir VIAP, nes Visagino AE gerokai padidins elektros tiekimo saugumą, o saugumas – tai vienas iš VIAP rinkimo tikslų. Kita vertus, VIAP renkamas ne tik importuojamų dujų kaštams padengti. Didelė VIAP dalis skirta atsinaujinantiems šaltiniams bei pasenusių elektros blokų išlaikymui kitose elektrinėse. Pastačius Visagino AE pastarasis poreikis sumažėtų ir sumažėtų tam skirta VIAP dalis. Be to, planuojama kad Visagino AE generuos teigiamus pinigų srautus, o pelninga įmonė leis mažinti subsidijų (t.y. VIAP) elektros gamybai poreikį. 

Biokuras, vėjo energija, saulės energija, hidroelektrinės: kokie energijos šaltiniai buvo nagrinėti kaip alternatyvos Visagino atominei elektrinei VAE?

Išnagrinėtos visos galimos elektros energijos gamybos alternatyvos: atsinaujinantys šaltiniai, anglis, dujos.  Pasirinktas atominės elektrinės variantas. Lietuva turi visą reikiamą infrastruktūrą branduolinei energetikai plėtoti, reguliavimo institucijas ir patirtį. Pažymėtina, kad atsinaujinantys energijos šaltiniai yra svarbūs ir toliau plėtojami, tačiau dėl nepastovios generacijos,  atsinaujinantys energijos šaltiniai negali užtikrinti reikiamos bazinės elektros generacijos. Dar viena nagrinėta alternatyva - importas, tačiau Lietuva šiuo metu importuoja net apie 65 proc. elektros energijos. Tai nesaugu ir nepatikima. Už šią elektrą ir dujas elektrai gaminti kasmet sumokama apie 2 mlrd. Lt, kurie galėtų likti Lietuvoje. Iš Rusijos importuojame 80 proc. mūsų šaliai reikalingų energijos išteklių. Esame labiausiai nuo elektros importo priklausanti Europos Sąjungos valstybė.

Gediminas Adlys "Visagino AE nepakeis nei vėjo, nei saulės energija" http://www.lrytas.lt/-13353509741334025740-visagino-ae-nepakeis-nei-v%C4%97jo-nei-saul%C4%97s-energija.htm  

Stanislovas Žiedelis „Elektros energijos gamyba: mitai ir realybė apie riziką ir kainą"http://www.alfa.lt/straipsnis/14037681/Elektros.energijos.gamyba..mitai.ir.realybe.apie.rizika.ir.kaina=2012-03-14_15-55

Simonas Klimanskis „Ar naujosios VAE gaminama elektros energija bus konkurencinga?" http://m.delfi.lt/naujienos/article.php?id=55925919

Visagino atominės elektrinės VAE nauda visuomenei: kokia ji?

Naujoji jėgainė, gamindama elektros energiją, už kainą mažesnę nei elektros kaina rinkose, per 60 savo veiklos metų duos daug papildomos naudos visiems mokesčių mokėtojams, į biudžetą sumokėdama dideles mokesčių bei dividendų sumas. Ekspertinis skaičiavimas rodo, kad per savo gyvavimo laikotarpį Visagino AE, skaičiuojant dabartinėmis kainomis, sukurs apie 30 mlrd. Lt. bendro vidaus produkto.

http://www.verslilietuva.lt/lt/renginiai/konferencija-naujos-galimybes-verslui-visagino-atomine-elektrine/

 

Nerijus Udrėnas „Visagino AE duos papildomos naudos mokesčių mokėtojams"  http://www.lrytas.lt/-13340398771333803700-n-udr%C4%97nas-visagino-ae-duos-papildomos-naudos-mokes%C4%8Di%C5%B3-mok%C4%97tojams.htm

Petras Škiudas „Visagino AE projektas - sparčiai į priekį", „Elektros erdvės" http://www.neta.lt/dokumentacija/28_zurnalas.pdf

Simonas Klimanskis „Ar naujosios VAE gaminama elektros energija bus konkurencinga?"  http://m.delfi.lt/naujienos/article.php?id=55925919

Visagino atominės elektrinės VAE nauda Lietuvos verslui: kokia ji?

Visagino atominė elektrinė - tai apie 17 mlrd. Lt. investicija Lietuvoje, iš jų 10-14 mlrd. Lt tiesioginių užsienio investicijų. Tokių investicijų Lietuva nėra turėjusi. Vien statybos laikotarpiu vietinis verslas gali tikėtis virš 4 mlrd. Lt. užsakymų darbams, statybinėms medžiagoms bei įrangai. Atsisakius importo ir gaminant pigią elektrą Lietuvoje 2 mlrd. Lt. Lietuvos vartotojų pinigų kasmet liktų Lietuvoje.

http://www.verslilietuva.lt/lt/naujienos/lietuvos-verslas-jau-gali-kreiptis-i-hitachi-del-dalyvavimo-visagino-ae-projekte/

Simonas Klimanskis „Ar naujosios VAE gaminama elektros energija bus konkurencinga?",  http://m.delfi.lt/naujienos/article.php?id=55925919

„Lietuvos verslas pradeda rengtis naujos atominės elektrinės statybai", http://www.linpra.lt/lt/apie-asociacija/naujienos/asociacija-linpra-pradeda-4eh9.html

Atominės energetikos plėtojimas: ar plėtojama kitose pasaulio šalyse?

Šiuo metu 30 pasaulio valstybėse veikia 435 branduoliniai reaktoriai pagaminantys 14 procentų visos pasaulio pagaminamos elektros energijos. Europoje branduolinei energijai tenka 30 procentų visos Europoje pagaminamos energijos. Branduolinė energetika ir toliau yra aktyviai vystoma -14 pasaulio šalių stato 61 branduolinį reaktorių, dar 162 planuojami statyti 28 pasaulio valstybėse.

Laurynas Juodis „Branduolinei elektrinei turime ir žmogiškųjų išteklių, ir infrastuktūrą" http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/ljuodis-branduolinei-elektrinei-turime-ir-zmogiskuju-istekliu-ir-infrastruktura.d?id=57085503

Kęstutis Masiulis „Vokietijoje elektra kainuos brangiau ir vis tiek bus „atominė"", http://www.delfi.lt/news/ringas/politics/kmasiulis-vokietijoje-elektra-kainuos-brangiau-ir-vis-tiek-bus-atomine.d?id=56821905

 Atominė energetika: ar tiesa, kad jos plėtojimu užsiima tik besivystančios Azijos valstybės?

Tai netiesa. Atominės elektrinės veikia šiose Europos valstybėse: Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Ispanijoje, Belgijoje, Čekijoje, Šveicarijoje, Slovakijoje, Suomijoje, Vengrijoje, Bulgarijoje, Rumunijoje, Olandijoje, Slovėnijoje taip pat kitose pasaulio valstybėse įskaitant JAV, Kinija, Rusiją ir kt.

Kęstutis Masiulis „Vokietijoje elektra kainuos brangiau ir vis tiek bus „atominė"", http://www.delfi.lt/news/ringas/politics/kmasiulis-vokietijoje-elektra-kainuos-brangiau-ir-vis-tiek-bus-atomine.d?id=56821905

Lietuvos energetinė ateitis: kodėl jos negali užtikrinti vien tik alternatyvūs energijos šaltiniai?

Hidroenergija, vėjas, saulė, biomasė, geoterminė energija, atliekų deginimas ir kt. yra svarbi energetikos sistemos dalis ir yra toliau plėtojama. Dėl brangumo ši elektros energijos gamyba yra dotuojama valstybės, o jos dalis elektros energetikos sistemoje yra nulemta valstybės ekonominės galios. Šie energijos šaltiniai dėl jų nepastovumo negali užtikrinti bazinės elektros gamybos.

Radvilė Morkūnaitė "Kuo didesnis energijos gamybos rūšių pasirinkimas, tuo valstybei paprasčiau užsitikrinti energetinį saugumą"http://www.voruta.lt/ep-nare-radvile-morkunaite-kuo-didesnis-energijos-gamybos-rusiu-pasirinkimas-tuo-valstybei-paprasciau-uzsitikrinti-energetini-sauguma/

Laurynas Juodis "Branduolinei elektrinei turime ir žmogiškųjų išteklių, ir infrastruktūrą" http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/ljuodis-branduolinei-elektrinei-turime-ir-zmogiskuju-istekliu-ir-infrastruktura.d?id=57085503

Stanislovas Žiedelis „Elektros energijos gamyba: mitai ir realybė apie riziką ir kainą"http://www.alfa.lt/straipsnis/14037681/Elektros.energijos.gamyba..mitai.ir.realybe.apie.rizika.ir.kaina=2012-03-14_15-55

Gediminas Adlys „Visagino AE nepakeis nei vėjo, nei saulės energija“ http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/gadlys-visagino-ae-nepakeis-nei-vejo-nei-saules-energija.d?id=58511744

Valstybės skola: ar VAE projekto išlaidos nepadidins valstybės skolos?

Iš 17 mlrd. Lt, reikalingų Visagino AE statybai, Lietuvos bendrovė, dalyvaujanti projekto įgyvendinime, turės sutelkti apie 6 mlrd. Lt. Šie pinigai nebus paimami iš valstybės biudžeto ir netaps valstybės skola, nes juos skolinsis ir telks pati įmonė. Didžiąją pinigų dalį (50-60 proc.) įmonei skolins Japonijos bei JAV eksporto kredito agentūros, likusią dalį finansuos pati įmonė iš efektyvios veiklos uždirbtomis lėšomis.

Simonas Klimanskis „Ar naujosios VAE gaminama elektros energija bus konkurencinga?"  http://m.delfi.lt/naujienos/article.php?id=55925919

Visagino atominės elektrinės partneriai: su kuo dalyvaujame projekte?

Visagino AE statyba yra regioninis Lietuvos, Latvijos, Estijos ir strateginio investuotojo bendras projektas. Regioniniai partneriai dalyvauja projekte atsižvelgdami į jo konkurencingumą. Šalys dalyvauja, nes naujosios Visagino AE projektas yra joms svarbus dėl bazinės elektros energijos gamybos, gamybos diversifikavimo ir naudingas ekonomiškai.

Laurynas Juodis „Lietuvoje, be žmogiškųjų išteklių, yra ir reikalinga infrastruktūra branduolinei elektrinei"http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/ljuodis-branduolinei-elektrinei-turime-ir-zmogiskuju-istekliu-ir-infrastruktura.d?id=57085503

Simonas Klimanskis „Ar naujosios VAE gaminama elektros energija bus konkurencinga?"  http://m.delfi.lt/naujienos/article.php?id=55925919

Visagino atominės elektrinės saugumas: ABWR reaktoriaus technologija?

JAV branduolinės energetikos reguliatorius (NRC) ABWR reaktorių įvardijo kaip pažangiausią ir saugiausią šiuo metu rinkoje esančią technologiją, kurios saugos lygis yra didesnis už griežčiausius jų reikalavimus.

Pasirinkta naujosios Visagino AE technologija - pažangusis verdančiojo vandens reaktorius ABWR, kuris yra naujausios III kartos reaktorius jau veikiantis praktikoje. Keturi tokio tipo reaktoriai veikia Japonijoje, dar keturi statomi Japonijoje ir du Taivanyje. Suomijoje ir Lenkijoje planuojamos naujos AE taip pat svarsto ABWR technologijos pasirinkimą.

Prof. Jonas Gylys „Pasirinkta Visagino AE technologija - pažangusis ABWR reaktorius", Mokslas ir technikahttp://www.mokslasirtechnika.lt/mokslo-naujienos/pasirinkta-visagino-ae-technologija-pazangusis-abwr-reaktorius.html

„Kaip veikia būsimasis Visagino AE branduolinis reaktorius", http://verslas.delfi.lt/energetics/kaip-veikia-busimasis-visagino-ae-branduolinis-reaktorius.d?id=56600635

Branduolinis kuras Visagino atominei elektrinei VAE: kur jį pirksime, kas jį tieks?

Didžiausi urano žaliavos tiekėjai yra Australija, Kazachstanas ir Kanada, jie sudaro 60 proc. pasaulyje išgaunamo urano žaliavos kiekio. Rusija turi 9 proc. urano rūdos atsargų. Be to, Australija ir Kanada disponuoja ir didžiausiais pigiausios urano žaliavos resursais. Šiuo metu pasaulio rinkoms uraną teikia daugiau kaip 15 valstybių ir tai, kad yra iš ko rinktis perkant branduolinį kurą, yra dar vienas branduolinės energetikos privalumas.

Lietuvos energetinė nepriklausomybė: kaip ji keistųsi jeigu VAE projektas nebūtų realizuotas?

Atsisakius Visagino AE projekto, Lietuva neturėtų pigios elektros gamintojo, toliau kasmet milijardus litų mokėtų kitai šaliai už elektrą bei importuojamas dujas jai pagaminti, būtų priklausoma nuo iškastinio kuro kainų svyravimų, kaimynų energetikos sistemos. Taigi, nebūtų užtikrintas energetinis šalies saugumas. Be to, būtų sudėtinga Lietuvai ir Baltijos šalims integruotis į Kontinentinės Europos tinklus.

http://www.enmin.lt/lt/apie_energetika/detail.php?ID=1997 

Stanislovas Žiedelis „Elektros energijos gamyba: mitai ir realybė apie riziką ir kainą",http://www.alfa.lt/straipsnis/14037681/Elektros.energijos.gamyba..mitai.ir.realybe.apie.rizika.ir.kaina=2012-03-14_15-55

Kęstutis Masiulis „Vokietijoje elektra kainuos brangiau ir vis tiek bus „atominė", http://www.delfi.lt/news/ringas/politics/kmasiulis-vokietijoje-elektra-kainuos-brangiau-ir-vis-tiek-bus-atomine.d?id=56821905

Virgilijus Poderys „Baltijos šalių elektros jungtys su Europos tinklais“, straipsnis „Elektros erdvės“

Naujoji Visagino atominė elektrinė VAE: kodėl ją reikia statyti?

Visagino AE yra būtina dėl energetinio saugumo, naudos verslui, visuomenei ir kiekvienam gyventojui ir Lietuvos energetinės sistemos integracijos sinchroniniam darbui Kontinentinės Europos tinkluose. Skaičiuojama, kad nuo 2020 m. Baltijos šalyse atsiras maždaug 10,5 TWh elektros trūkumas. Jam kompensuoti reikės mažiausiai 1,3 GW papildomų gamybinių pajėgumų. Taigi, planuojamu laikotarpiu Visagino AE patenkins elektros trūkumą regione.

Vladimiras Laučius „A.Bačauskas: atominė elektrinė Lietuvai reikalinga"  http://verslas.delfi.lt/energetics/abacauskas-atomine-elektrine-lietuvai-reikalinga.d?id=57653061

Stanislovas Žiedelis „Elektros energijos gamyba: mitai ir realybė apie riziką ir kainą"http://www.alfa.lt/straipsnis/14037681/Elektros.energijos.gamyba..mitai.ir.realybe.apie.rizika.ir.kaina=2012-03-14_15-55

Laurynas Juodis „Branduolinei elektrinei turime ir žmogiškųjų išteklių, ir infrastruktūrą" http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/ljuodis-branduolinei-elektrinei-turime-ir-zmogiskuju-istekliu-ir-infrastruktura.d?id=57085503

Simonas Klimanskis „Ar naujosios VAE gaminama elektros energija bus konkurencinga?" http://m.delfi.lt/naujienos/article.php?id=55925919

Petras Škiudas „Visagino AE projektas - sparčiai į priekį" http://www.neta.lt/dokumentacija/28_zurnalas.pdf

Visagino atominės elektrinės VAE galios rezervas: kas jį suteiks?

Ekspertai, atlikę mokslines studijas įrodė, kad Visagino AE yra būtina, siekiant Lietuvai bei visoms Baltijos valstybėms įsijungti į Europos elektros sistemų bendrą sinchronizacijos erdvę. Be pakankamos generacijos pajėgumų to nebūtų galima pasiekti. Užbaigus elektros tiltus į Vakarus, Lietuva užsitikrins 2700 MW pralaidumą su Vakarų energetinėmis sistemomis. Tai reiškia, kad kartu su Vakarų sistemomis Baltijos šalys lygiavertėmis sąlygomis dalyvaus užtikrinant momentinį galios rezervą ir užsitikrins jį sau, visiškai nepriklausomai nuo galios rezervo tiekėjo Rytuose.

Virgis Valentinavičius: Gandų skleidimo institutas: meluoti reikia geriau" , http://www.15min.lt/naujiena/ziniosgyvai/nuomones/gandu-skleidimo-institutas-meluoti-reikia-geriau-18-195323

VISAGINO BRANDUOLINĖS ELEKTRINĖS (VAE) BLOKO GALIOS REZERVAVIMO GALIMYBĖS BALTIJOS ELEKTROS ENERGETIKOS SISTEMOJE

Galios rezervų užtikrinimas

KET (Kontinentinės Europos tinklas) sinchroninė zona yra viena ir apima visą kontinentinę Europą. Sinchroninėje zonoje yra du, Šiaurės (Vokietija RWE) ir Pietų (Šveicarija - SWISGRID), koordinaciniai centrai skirti nustatyti ir apskaityti elektros energijos mainus tarp valdymo blokų. Visoje zonoje yra 17 valdymo blokų. Pirminis dažnio reguliavimas atliekamas  visai zonai ir pirminiai galios rezervai palaikomi bendrai. Valdymo blokai skirti II ir III galios rezervo bendram kiekiui palaikyti likviduojant didžiausią bloko trikdį. Valdymo bloką gali formuoti atskirai viena valstybė arba kelios valstybės kartu. Baltijos elektros energetikos sistemos sinchroniniam darbui jungtųsi į Kontinentinės Europos sinchroninę zoną, formuojant valdymo bloką  su Lenkijos PSE-O (Lenkijos elektros perdavimo tinklo operatorius) arba atskirą Baltijos  valdymo bloką, kurio elektros energijos mainus nustatytų ir apskaitytų KET Šiaurės koordinacinis centras, kurio funkcijas atlieka vienas iš Vokietijos operatorių - RWE  (Šiaurės koordinacinio centro operatorius).

Galios rezervai KET sinchroninėje zonoje yra užtikrinami pagal ENTSO-E (Europos perdavimo sistemos operatorius – elektrai) taisykles. 3000 MW pirminis (momentinis) galios rezervas yra užtikrinamas bendrai visoje sinchroninėje zonoje. Kiekviena šalis prie to turi prisidėti užtikrindama sistemos viduje tam tikrą pirminio rezervo dalį, kuris apskaičiuojamas atsižvelgiant į šalies elektrinių generaciją arba vartojimą. Lietuva pagal šią metodiką turėtų palaikyti apie 10 MW pirminio rezervo (detaliau tolesniuose skaičiavimuose). Viso pirminio galios rezervo gavimas (1350 MW), atsijungus visa galia veikiančiam didžiausiam blokui (VAE 1350 MW), iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos energetikos sistemų yra neįmanomas. Jis galėtų būti gaunamas per tarpsisteminį pjūvį Lietuva-Lenkija (LitPolLink1; LitPolLink2) ir nuolatinės srovės jungtis (SwedLink, EstLink1, EstLink2).

Didžiausio sistemos bloko dydžio antrinį ir tretinį galios rezervą Baltijos šalys galėtų laikyti savo sistemų viduje. Tretinis rezervas žiemos režimu galėtų būti užtikrinamas iš Baltijos šalių elektros energetikos sistemų (BEES) elektrinių ir, esant reikalui, per nuolatinės srovės jungtis. Vasaros režimų metu papildomai gali būti planuojamas dalies tretinio rezervo užtikrinimas per kintamosios srovės jungtis su Lenkija.

Pagal ENTSO-E procedūrą, prieš pradedant sinchroniškai dirbti KET, Baltijos šalys turės atlikti izoliuoto darbo bandymą ir įrodyti pasiruošimą savarankiškai valdyti izoliuotą BEES. Izoliuoto darbo bandymas dažniausiai trunka po kelias savaites žiemos ir vasaros sezonų metu. Pagrindinė Baltijos šalių izoliuoto darbo problema yra nepakankami pirminio rezervo resursai didelės galios blokų rezervavimui. Atliekant Baltijos šalių izoliuoto darbo bandymą, turėtų būtų siekiama susitarti su ENTSO-E dėl kuo palankesnių sąlygų Baltijos šalių elektros sistemoms, atsižvelgiant į šių sistemų dydį ir ypatumus. Viena iš priemonių yra dalinis izoliuoto darbo scenarijus, kai Baltijos šalys dirba izoliuotai išnaudojant nuolatinės srovės intarpus pirminio dažnio reguliavimui. Tokiu atveju, priklausomai nuo susitarimų su kaimyninių šalių Perdavimo sistemų operatoriais (PSO), būtų galimybė gauti didesnius pirminės galios rezervo kiekius iš kaimyninių energetikos sistemų.

BEES nagrinėjamų metų laikotarpyje turi būti garantuota, kad kiekvienu laiko momentu (kiekvieną valandą) bus prieinamas pakankamas visu tipų galios rezervas. Šiuo atveju „prieinamas“ reiškia, kad privaloma rezervo dalis yra laikoma Baltijos EES viduje, o ryšio linijų su

KET ir Skandinavijos šalių (Švedija, Suomija) pralaidumas ir apkrova leistų paimti trūkstamą rezervo kiekį iš tų elektros energetikos sistemų.

VAE blokas galėtų būti prijungtas prie sistemos tik esant sinchroniškai sujungtai Baltijos elektros energetikos sistemai (BEES) su kontinentinės Europos tinklais (KET).

Pradinės sąlygos prieš įjungiant VAE bloką būtų:

  • VAE projektas – kaip regioninis projektas;

  • BEES veikia KET sinchroninėje zonoje kartu su Kaliningrado EES;

  • LitpolLink1 pralaidumas (sinchroninis sujungimas) 1000 MW (dėl LitpolLink2 nėra galutinio sprendimo);

  • Swedlink (asinchroninis sujungimas) pralaidumas – 700 MW;

  • EstLink 1(asinchroninis sujungimas) pralaidumas – 350 MW;

  • EstLink 2(asinchroninis sujungimas) pralaidumas – 650 MW;

PASTABA. Kaliningrado elektros energetikos sistemos (KEES) dalyvavimas nenagrinėtas, kadangi nėra pakankamai duomenų apie galimybes dalyvauti rezervavimo paslaugoje. KEES dalyvavimas rezervavime tik palengvintų sistemos sąlygas.

BEES sinchroniškai veikiant su Kontinentinės  Europos tinklu po 2020 m. sujungimų schema pateikta 1  paveikslėlyje.

1 pav. Baltijos šalių elektros energetikos sistemų prijungimas prie ENTSO-E, NORDEL, IPS/UPS sistemų (pagal „Lietuvos energetikos sistemos 330-110 kV tinklo plėtros planą 2011-2020 m.“).

Remiantis Turkijos elektros energetikos sistemos prijungimo prie KET patirtimi, vienas iš pagrindinių reikalavimų yra prijungiamos sistemos savarankiškas (izoliuotas) veikimas. Toks veikimo režimas išnagrinėtas KTU parengtoje studijoje „Baltijos šalių ilgalaikio izoliuoto darbo tyrimas“, 2010 m. VAE blokas izoliuotoje BEES sistemoje visa galia veikti negalėtų, nes nebūtų užtikrinamas pakankamas pirminio rezervo kiekis. Dėl tos priežasties VAE blokas gali būti įjungiamas į sistemą tik BEES veikiant sinchroniškai su KET.

 

Pirminis rezervas

ENTSO-E reikalavimai. Atsijungus ABWR blokui kiti generuojantys šaltiniai turi būti pajėgus per 30 sekundžių pasiekti reikiamą pirminio reguliavimo dydį (sumoje iki 1350 MW) ir išlaikyti jį ne mažiau kaip 15 minučių. Tai atlieka automatika.

Pagal Lietuvos „Elektros tinklo kodeksą:

pirminis reguliavimas – stabilizuojantis automatinis aktyviosios galios balanso užtikrinimas per sekundžių laikotarpį valdymo rajono ar sinchroniškai dirbančios elektros energetikos sistemos mastu. Aktyviai pirminį reguliavimą vykdo elektrinių generatoriai su reguliatoriais, reaguojančiais į dažnio nuokrypį. Pasyviai pirminį reguliavimą atlieka apkrovos, kurių galia priklauso nuo sistemos dažnio;

pirminio reguliavimo rezervas – sekundinis aktyviosios galios rezervas dažniui reguliuoti;

besisukantis rezervas – sinchronizuoto generatoriaus nepanaudota galia, kurią galima panaudoti

 tiek reguliavimo (pirminiam), tiek avariniam rezervui.

Praėjus 15 minučių po pirminio reguliavimo aktyvavimo, generuojantis šaltinis vėl turi būti pasiruošęs atlikti pirminį reguliavimą, jei dažnis pasieks nustatytą nuokrypį.

Pirminio rezervo dydis KET yra 3000 MW (ENTSO-E duomenys);

Privalomo pirminio rezervo dydis (R1) remiantis ENTSO-E reikalavimais kiekvienoje BEES turėtų būti nustatomas pagal formulę:

                 R1LT =  3000 x WLT/WKET

Čia:         3000 – tai KET pirminis rezervas megavatais (MW);

R1LT – Lietuvos EES privalomas pirminis rezervas;

 WLT – elektros energijos kiekis pagaminamas Lietuvoje (WLA – Latvijoje; WEE

Estijoje);

                WKET - elektros energijos kiekis pagaminamas KET;

Atskirose Baltijos šalyse turimas pirminis rezervas sudaro bendrą Baltijos šalių pirmini rezervą

Bendras BEES pirminis rezervas (R1) yra visų Baltijos šalių pirminių rezervų suma:

                      R1 = R1LT + R1LA + R1EE

Privalomas pirminis rezervas būtų:

                      Lietuvai – 11,6 MW;

                      Latvijai – 7,7 MW;

                      Estijai – 8,3 MW;

Bendras privalomas pirminis rezervas BEES būtų 27,6 MW (įvykdomas be žymių papildomų investicijų), likusioji dalis turėtų būti tiekiama iš KET ir Skandinavijos šalių:

 - Per LitPolLink 1 (1000 MW) galimas pirminio rezervavimo srautas galėtų būti 1100 MW (leidžiama liniją perkrauti 10 %).

- Pirminis rezervas per NORDEL (Skandinavijos šalių Danijos, Islandijos, Norvegijos, Suomijos ir Švedijos jungtinė energetikos sistema) (700 MW) liniją, kurį Lietuvos EES galėtu gauti bloko avarijos atveju - 700 MW (Nėra duomenų kiek būtų galima perkrauti konvertorius).

- Latvijos EES tiesioginių linijų su KET ar Skandinavijos šalių (Nordpool) energetikos sistemomis neturi, todėl dėl pirminio rezervavimo turėtų derėtis su Lietuva ar Estija. Latvijos EES galios nuo VAE dalį geriausiai būtų rezervuoti per LEES, kadangi būtų sinchroniniai ir asinchroniniai ryšiai su KET ir NORDEL (Estija turi ryšį tik su NORDEL), bei didesnis linijų pralaidumas tarp Lietuvos ir Latvijos EES.

- Per EstLink 1 (350 MW) ir EstLink 2 (650 MW) galėtų būti patiekta 1000 MW galios pirminiam VAE bloko rezervavimui.

 

Antrinis rezervas

ENTSO-E reikalavimai. Jeigu per 15 min. atsijungęs blokas neįjungiamas, turi būti įjungiamas antrinis rezervas, automatiškai arba ranka, pakeičiantis pirminio rezervo galią.

Toks rezervas visą laiką turi būti paruoštas įjungimui ir išlaikomas iki 12 val.

Pagal Lietuvos „Elektros tinklo kodeksą“:

  • Visi generuojantys šaltiniai gali pasiūlyti ir palaikyti antrinio reguliavimo ir rezervo galią pagal perdavimo sistemos operatoriaus taisykles. Išlaidas dėl antrinio reguliavimo ar galios rezervo palaikymo kompensuoja perdavimo tinklų operatorius pagal dvišales sutartis dėl papildomų paslaugų teikimo.

  • Sutartyje tarp elektrinės ir perdavimo tinklų operatoriaus turi būti nustatytas antrinio reguliavimo (antrinio reguliavimo galios rezervo) diapazonas, galios keitimo greitis, galios reguliavimo tikslumas, parengties trukmė, techninės galimybės.

  • Perdavimo sistemos operatoriaus reikalavimu panaudotos galios rezervas turi būti aktyvuojamas per sutartą laiką sutartu greičiu.

  • Antrinis reguliavimas atlieka šias funkcijas:

automatinį (rankinį) nurodyto nacionalinio balanso grafiko vykdymą realiu laiku;

antrinis reguliavimas perima ir tęsia pirminio reguliavimo funkciją, atnaujindamas pirminio reguliavimo galios rezervą nurodyta apimtimi. Antrinis reguliavimas turi veikti tik atsiradus galios ne balansui valdymo rajone;

sistemos sinchroninio dažnio atnaujinimą iki nurodyto dydžio;

     sinchroninio laiko atkūrimą.

  • Antrinis reguliavimas turi būti panaudojamas momentinio valdymo rajono ne balansui (saldui) kompensuoti. Jis negali būti panaudojamas nenumatytam elektros energijos tiekimui kompensuoti.

  • Antrinio reguliavimo galios ir energijos rezervą gali pateikti elektrinių operatoriai, kurie turi įdiegę atitinkamas technines priemones.

  • Generuojančių šaltinių techninės charakteristikos turi būti užfiksuotos dvišalėje sutartyje tarp perdavimo tinklų operatoriaus ir elektrinės.

  • Pagal generacijos grafiką ir sudarytas dvišales sutartis perdavimo sistemos operatorius gali nuspręsti, kuri elektrinė bus užsakyta antriniam reguliavimui ir kokiam laikotarpiui.

  • Savaitiniam planui parengti elektrinių operatoriai, atsižvelgdami į pasirašytas sutartis dėl antrinio reguliavimo, pateikia perdavimo sistemos operatoriui antrinio reguliavimo galimybes.

 

Antrinio rezervo dydis KET yra 3000 MW. Esant atitinkamiems linijų pralaidumams ir tinklo stabilumui, tokia galia antriniam rezervavimui galėtų būti tiekiama.

Privalomo antrinio rezervo dydis valdymo bloke pagal ENTSO-E reikalavimus BEES turi sudaryti ne mažiau nei 66% visos bloko galios. Toks reikalavimas BEES gali būti įgyvendintas be didelių investicijų.

Tretinis rezervas

Antrinis rezervas galimai greičiau turi būti pakeičiamas tretiniu, kad, esant reikalui, vėl galėtu pakeisti

pirminį. Tretinis rezervas lieka aktyvuotas, kol likviduojama avarija.

Jeigu elektrinių disponuojama galia nėra išnaudojama pirminio ir antrinio rezervo poreikiams dengti, jos gali būti naudojamos ir tretiniam rezervui.

Tretinio reguliavimo galių rezervą aktyvuoja perdavimo sistemos operatorius, kai reikia atkurti antrinio reguliavimo galių rezervą. Tretinis rezervas gali būti ir šaltajame rezerve, t.y. elektrinės blokas numatytas tretiniam rezervavimui gali būti ir su nekaitinamu katilu, jeigu jo įjungimo laikas nuo katilo kaitinimo pradžios iki visiškos sinchronizacijos su galios maksimaliu pakėlimu neviršija rezervavimui numatyto laiko.

Tretinio rezervo dydis KET yra 3000 MW. Esant atitinkamiems linijų pralaidumams ir tinklo stabilumui, tokia galia antriniam rezervavimui galėtų būti tiekiama.

Privalomo antrinio ir tretinio rezervo dydis valdymo bloke pagal ENTSO-E reikalavimus turi sudaryti ne mažiau nei 50% privalomo antrinio rezervo plius tretinio rezervavimo dydis.

PASTABA. Kadangi antrinio ir tretinio rezervavimo galia BEES yra pakankama visai ABWR bloko galiai; netikėto jo atsijungimo atveju rezervavimas iš KET ar NORDEL nebūtinas.