Your browser does not support Javascript, in order to see this website. Please turn it on.

Knygelė „Energijos rūmų šviesa“

Nuo ko viskas prasidėjo
elektra0.jpg

Taip jau gyvenime būna: prie to, ką turi, taip įpranti, kad apie tai nė nesusimąstai, tarsi tai būtų savaime suprantama. O tereikia kažko netekti ir iškart supranti, kaip tai buvo svarbu, kaip sunku be to išsiversti...
Neabejoju — tikrai esate patyrę: jei koks nemalonumas gali atsitikti, jis būtinai atsitiks. Ir būtent tuomet, kai mažiausiai to tikiesi. Ir tą vakarą elektra dingo kaip tik tada, kai jos labiausiai reikėjo — prieš pat Eurolygos finalo transliaciją! Kai Andrius ir jo jaunesnysis broliukas Tomas nenustygdami savame kailyje įsitaisė priešais televizoriaus ekraną. Kaip tik tą akimirką, kai jų tėtis, liftu kildamas į šeštąjį aukštą, nekantriai žvilgtelėjo į laikrodą — ar dar neprasidėjo rungtynės? Ir še tau, kad nori! Prapuolė šviesa, nespėjęs nė pasipurtyti nutilo šaldytuvas, krūptelėjo ir sustojo liftas. Blogiausia, kad užgeso televizorius. Tik to ir betrūko!

Andrius apgraibomis nuslinko į virtuvę, kur žinojo rasiąs žvakę. Į nematomas kliūtis apsidaužė kojas, užkliuvęs parvertė mamos egzotiškąjį kaktusą, kurį šviesoje iš tolo lenkdavo. Ir tikrai ne iš pagarbos — nė vienas kaktusas pasaulyje neturėjo tokių bjaurių spyglių. Aišku, dygliuotasis monstras neliko skolingas, ir Andrius grįžo nešinas ne tik žvake, bet ir kaktuso iečių prisivėlusia rankove.
Lyg to dar būtų negana, subirbęs mobilusis tėčio balsu informavo, kad šis jau pakeliui, tiesą sakant, čia pat, įstrigęs lifte, kad jau paskambinęs į dispečerinę — už geros valandos elektrą sutvarkysią.
— Už geros valandos?! — suaimanavo Andrius. — Tai rungtynių taip ir nepamatysime!
— Už geros valandos? — lyg aidas pakartojo Tomas. — Tu tik pamanyk, koks svarbus daiktas ta elektra. Kol ji yra — nė nepastebi, o kai trumpam dingsta.
— Trumpam?! — sudejavo Andrius. — Juk tai visa amžinybė!
Tomas apgraibomis prislinko prie lango.
— Ei, brolyti, prasti popieriai!
— Šūktelėjo susijaudinęs. — Tamsoje skendi visa mūsų gatvė! Gal sustojo Ignalinos atominė elektrinė?
— Atominės elektrinės taip paprastai nesustoja, — žinovo tonu pareiškė Andrius. — Galėsim paklausti tėčio, kai sugrįš. Jis juk energetikas.
— Taip, bet pirmiausiai reikia sulaukti, kol jį išvaduos, — atsiduso Tomas.

Nuotykingas elektros amžius

elektra1.jpg— Geresnės progos, matyt, nė nebūna, — nusišypsojo tėtis, kai jį, dar nespėjusį peržengti slenksčio, berniukai apibėrė klausimais: kas? kaip? kodėl? — Ne, Ignalinos atominės elektrinės dar niekas nesustabdė, bet elektra tarsi tyčia prapuolė, kad jus sudomintų.
— O aš maniau, kad elektra — kaip oras ar žemė — niekur negali dingti, — gūžtelėjo pečiais Tomas.
— Na tu ir pasakei! — ėmė kvatoti tėtis. — O dar energetiko sūnus! Elektra, vyruti, neatsiranda pati savaime — ją gamina elektrinėse. Tačiau taip įpratome, kad ji visad po ranka ir vos spustelėjus jungiklį ar pasukus rankenėlę bus pasiruošusi mums tarnauti, kad nė nesusimąstome, kaip gyventume be elektros. štai kad ir šiandien: elektra dingo mažiau nei valandai, o jums pasirodė, kad tai jau pasaulio pabaiga... žmonės be elektros gyveno ištisus amžius!
Pirmoji elektros lemputė Lietuvoje įsižiebė vos prieš šimtą su viršum metų — 1892 metų pavasarį, Rietave, Oginskių rūmuose. Nuo tada ir skaičiuojame mūsų krašto elektros amžių, o Lietuvos energetikai balandžio 22 dieną švenčia savo profesinę šventę.
— Nejaugi lietuviai atrado elektrą? — išpūtė akis Tomas.
— Deja, negalim tuo pasigirti, — nusišypsojo tėtis. — Dar senovės graikų mokslininkai pastebėjo, kad patrynus vilnoniu skudurėliu gintaro gabalėlį, iš jo iššoka maža kibirkštėlė, o kadangi gintaras graikiškai vadinamas "elektron", jai ir davė elektros vardą. 1791 metais italų mokslininkas Aleksandras Volta išrado pirmąsias elektros baterijas, kurios vėliau buvo pavadintos jo vardu — Voltos baterijomis. Tuomet elektra galėjo ne tik iššokti iš gintaro gabalėlio, bet ir tekėti laidais, ritėmis. Anglų mokslininkas Maiklas Faradėjus privertė ją peršokti iš vienos ritės į kitą. Beje, kai mokslininkas pademonstravo tą savo išradimą vienam įžymiam ponui, tas patraukęs pečiais paklausė: "Kas iš to? Kam bus naudingas tas tavo žaisliukas?" O juk tai buvo elektros variklio, generatoriaus išradimo esmė. Ir štai, nepraėjo nė dešimt metų, kai visai kitame pasaulio krašte, Sankt Peterburge, rusų mokslininkas Borisas Jakobis, pasinaudojęs Maiklo Faradėjaus išradimu, pirmasis pasaulyje sukonstravo elektros variklį. įsikėlė jį į valtį, pritaisė sraigtą, įjungė elektros srovę — ir pirmą kartą nuplaukė be irklų ir be burių.
— O kas pirmasis atrado, kad elektra dar gali ir šviesti? — paklausė Andrius.
— Vieni išradėjai tobulino elektros variklius, kiti bandė priversti ją šviesti. Pirmiesiems laimė nusišypsojo amerikiečiui Tomui Edisonui bei rusų mokslininkams Pavelui Jabločkovui ir Aleksandrui Lodyginui. Jie išrado elektros lemputes. Kol žmonės gėrėjosi pirmųjų elektros lempučių šviesa, inžinieriai suko galvas, kaip pastatyti tikrus elektros fabrikėlius — pirmąsias jau ne vien kokiam dvarui, o visiems žmonėms skirtas elektrines. Lietuvoje jos atsirado praėjusio amžiaus pradžioje. Tai buvo maži elektros generatoriukai, sukami žibalinių variklių. O jau to amžiaus viduryje Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje buvo pastatytos tikros to meto šviesos gamyklos — iki šiol tebeveikiančios šiluminės elektrinės. Bet šioms elektrin ėms reikėjo tūkstančių tonų kuro, todėl, kaip ir kituose kraštuose, taip ir mūsuose, inžinieriai, mokslininkai laužė galvas, kaip gauti elektros energiją nenaudojant jokio kuro.
— Tai bent įsisvajojo! — prunkštelėjo Andrius. — Kaip galima be kuro pagaminti elektrą?
— Pasirodo, galima. Jų žvilgsniai nukrypo į Lietuvos upių tėvą Nemuną. Ties Kaunu buvo pastatyta didžiulė užtvanka, kuri sustabdė veržlią upės srovę tam, kad ji, krisdama ant hidroturbinų sparnų, suktų elektros generatorių ir gamintų elektros energiją.
— Galvoti vyrai tie inžinieriai, — turėjo sutikti Andrius.
— O kaipgi! Todėl ir sakau, vyručiai: mokslo ant pečių nenešiosi, — suokalbiškai mirktelėjo tėtis. — Bet nenuklyskim į lankas. Taigi hidroelektrinėms kuro nei pirkti, nei ruošti nereikia — elektros energiją gamina nuolat tekanti vandens srovė, iš čia ir jų pavadinimas: .hydor. graikiškai reiškia vanduo.. Tačiau hidroelektrinių galios neužteko augantiems gamyklų, fabrikų apetitams. Todėl Elektrėnuose nutarta statyti pačią didžiausią tuo metu mūsų krašte elektrinę. 1962.1965 m., pradėjus veikti pirmiesiems jos blokams, Lietuvos energetinė galia padvigubėjo, o elektrinei pradėjus dirbti visu pajėgumu, elektros energijos buvo pagaminama netgi daugiau, negu mums reikėjo . galėjome ją parduoti ir kaimynams.
Tačiau mokslininkai numatė, kad netruks prabėgti dešimt, dvidešimt metų ir elektros energijos ims trūkti. Paskaičiavę, kiek reikėtų pastatyti šiluminių elektrinių, kiek tūkstančių tonų tam tektų sudeginti mazuto ar dujų, kiek kenksmingų dūmų būtų paleista ant Lietuvos kalvų ir laukų, jie susidomėjo branduoline energetika...
— Atominė elektrinė! — susivokė Andrius.
— Mat koks tu gudragalvis! — nusijuokė tėtis. — Taip, mokslininkai priėjo išvadą, kad geriausia išeitis būtų pastatyti galingą atominę elektrinę. Kadangi tuo metu Lietuva priklausė dabar jau subyrėjusiai Sovietų Sąjungai, buvo pasirinktas sovietinis RBMK tipo reaktorius. Nepraėjus nė trejiems metams po to, kai pradėjo veikti pirmasis Ignalinos atominės elektrinės blokas, įvyko šiurpi avarija černobylio atominėje elektrinėje, kur taip pat buvo sumontuotas tokio tipo reaktorius. Visas pasaulis susirūpino: ar verta toliau rizikuoti, ar nereikėtų sustabdyti visų panašių elektrinių.

elektra3.jpg — Ir kiek jų sustabdė? — parūpo Tomui.
— Buvo sustabdyti tik trys paskutiniai černobylio atominės elektrinės blokai. O šiandien Europos Sąjungos sprendimu jau sustabdytas pirmasis Ignalinos AE blokas. Iki 2009-ųjų pabaigos esame įsipareigoję sustabdyti ir antrąjį . paskutinį atominės elektrinės bloką.
— Tai iš kur gausime elektros energiją, likę be galingiausios savo elektrinės? Nejaugi teks sėdėti patamsyje, kaip šį vakarą? — susirūpino Andrius.
— Dėl to suka galvas šimtai specialistų, ir ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, — skėstelėjo rankomis tėtis.
— O kokia Lietuvai būtų pati geriausia elektrinė? — tiesiai paklausė Tomas.
— Kokia būtų geriausia elektrinė? — jau kildamas nuo stalo pakartojo tėtis. — Pamėginsiu į šį klausimą atsakyti šeštadienį. Mes su kolegomis kaip tik žadame pažvelgti į šią problemą iš viršaus. Pasistengsiu, kad į oficialią delegaciją būtų įtraukti dar du jauni ir smalsūs asmenys.
— Kaip suprasti — iš viršaus? — išplėtė akis berniukai.
— Tiesiogiai, — nusikvatojo tėtis. — O dabar net ir oficialiems asmenims pats laikas miegoti!
— Gerai, — sutiko Andrius. — Tik susirasiu savo skaitmeninį fotoaparatą.

Parsisiųskite visą knygelę (PDF).